Bela vos atsigavo po vampyrų užpuolimo. Tačiau tokia siaubinga patirtis neprivertė jos atsiriboti nuo Edvardo. Priešingai – ji ir vampyrų klanui priklausantis Edvardas tapo dar artimesni. Belą į glėbį priėmė ir visa Edvardo šeima. Jie net pasišovė suruošti Belai aštuonioliktojo gimtadienio vakarėlį. Tačiau šventė netikėtai pakrypsta nenumatyta ir liūdna linkme: mergina įsipjauna pirštą ir Edvardo šeima praranda savitvardą. Instinktyvus kraujo troškimas paima viršų ir įveikia elgesio normas, kuriomis Kalenai save varžė. Bela išvengia liūdnos baigties, tačiau visiems tampa aišku, kad jos ir Edvardo draugystė yra pavojinga tiek žmonėms, tiek vampyrams. Kalenai nusprendžia išsikraustyti iš Forkso. Vienintelė Belos paguoda ir ramstis – vaikystės draugas Džeikobas. Jis padeda įgyvendinti beprotišką Belos sumanymą, kurio pagalba ji tikisi susigrąžinti Edvardą. Mergina pastebėjo, kad kas kartą jai atsidūrus pavojuje ją aplanko Edvardas. Pasiaukojantis Džeikobo rūpestis pamažu sušildo Belos širdį. Tačiau keista merginos lemtis ir vėl atveda ją ten, kur po įprasta išore slypi nepaprasti, antgamtiški dalykai...