200% vilkas

Senos, garbingos vilkolakių giminės atstovas Fredis buvo tvirtai įsitikinęs, kad, atėjus laikui, taps pačiu puikiausiu, neprilygstamiausiu ir vilkolakiškiausiu vilkolakiu. Tačiau likimas truputį pajuokavo – jaunasis Fredis labiau primena simpatišką rožinį pudelį, o ne didžiulį, stiprų vilkolakį. Nereikia nė sakyti, kad jo svajonė tapti gaujos vedliu sudūžta į šipulius, o vargšas svajotojas tampa tikru anekdotu visai savo giminei. Vis tik mažasis Fredis letenėlių nuleisti neketina. Sužinojęs apie paslaptingą senovinį užkeikimą, jis stebuklingai pavirsta į tokį vilkolakį, kokiu tapti visuomet ir svajojo. Tačiau Fredžio panaudotas užkeikimas į Žemę taip pat prišaukia ir jauną, padykusią Mėnulio dvasią. Netrukus paaiškėja, kad jos išdaigos – ne vienintelė problema: dėl šios dvasios buvimo čia, Mėnulis pamažu ima artėti prie Žemės ir kažkada neišvengiamai su ja susidurs. Aišku, jei Fredis nesiims veiksmų!